„Dante 1.4.4“ kliento taisyklės priima ryšį prieš SOCKS derybas, o SOCKS taisyklės nusprendžia, kurios autentifikuotos užklausos gali tęstis. Ryšiui iš leistino šaltinio antrame etape vis tiek gali reikėti naudotojo vardo.

Autentifikuodami pagal operacinės sistemos naudotojo vardą, peržiūrėkite ir tarnybos tapatybes, ir metodą. Paskyrų duomenų bazei skaityti gali reikėti privilegijuotos tapatybės:

clientmethod: none
socksmethod: username
user.privileged: root
user.unprivileged: danteproxy

Naudokite tikrąją mažų teisių tarnybos paskyrą, įdiegtą „Dante“. Sukurkite arba pasirinkite įgaliotą kliento paskyrą, suderinamą su naudotojų vardų tikrinimo posisteme; tarnybos tapatybė ir kliento prisijungimas atlieka skirtingus vaidmenis.

Išlaikykite užklausų ribas

Po esamos siauros kliento taisyklės leistiname SOCKS maršrute reikalaukite paskyros:

socks pass {
    from: 198.51.100.27/32 to: 203.0.113.20/32 port = 443
    command: connect
    socksmethod: username
    user: proxyuser
    log: connect error
}

Adresai ir paskyros vardas yra pavyzdiniai. Taip leidžiamas vienas šaltinis, viena paskirtis, viena komanda ir nurodytas autentifikuotas naudotojas. Nepakeiskite šios ribos neribotais šaltiniais vien todėl, kad pridėtas slaptažodis.

Bendrieji ir konkrečios taisyklės metodo nustatymai turi sutapti. Patikrinkite, ar iš tik šaltiniu grįstos konfigūracijos neliko senos vien none leidžiančios taisyklės. Išlaikykite ir numatytus klausymo tarnybos bei užkardos apribojimus.

Derybas ir prieigą bandykite atskirai

Prieš paleisdami patikrinkite failą įdiegto serverio konfigūracijos tikrinimo režimu. Tuomet naudokite įgaliotą klientą, kuris iš tiesų palaiko SOCKS5 naudotojo vardo ir slaptažodžio derybas. Patikrinkite trūkstamus duomenis, klaidingus duomenis ir leistiną paskyrą, prašančią draudžiamo tikslo.

RFC 1929 apibrėžtos naudotojo vardo ir slaptažodžio pooderybos slaptažodžio nešifruoja. Vėlesnis HTTPS seansas su paskirties serveriu neapsaugo ankstesnio apsikeitimo su tarpiniu serveriu. Naudokite tinkamai apsaugotą kelią tarp kliento ir serverio.

Sėkminga konfigūracijos patikra patvirtina sintaksę ir tapatybes, o ne paskyrų duomenų bazę ar tinklo kelią. Serverio žurnaluose raskite etapą, kuriame atmestas tikrasis bandymas.

Susiję straipsniai