Regioninis tarpinis serveris gali atsakyti: „Ką ši svetainė daro su jungtimi iš šio išėjimo?“ Tačiau vienas jis negali atkurti to regiono gyventojo, kuris naudojasi svetaine, patirties.

  1. Užfiksuokite tikrąjį maršrutą. Išsaugokite sukonfigūruotą tarpinio serverio galinį tašką ir išėjimo adresą, kurį stebėjo paskirties vieta. Teikėjo regiono žyma—arba šalis, rodoma nemokamų tarpinių serverių sąraše—nėra tas stebėjimas.
  2. Išlaikykite stabilią naršyklės būseną. Paskyros šalis, slapukai, kalba ir naršyklės vietos leidimas gali savarankiškai keisti puslapį. Tarpinio serverio keitimas jų neatkuria.
  3. Pakeiskite vieną įvestį. Palyginkite puslapį su ta pačia naršyklės būsena ir kitu maršrutu. Tada sąmoningai pakeiskite kitą įvestį, jei to reikalauja klausimas.

Taip galima patikrinti nuo IP priklausantį turinį, leidžiamajame sąraše esantį išėjimą arba tam ryšiui pasirinktą CDN kelią. Priešingu atveju įsimintas paskyros nustatymas gali atrodyti kaip IP šalies rezultatas.

Našumui reikia kitokio aiškinimo. Jūsų srautas pirmiausia keliauja iš jūsų vietos į tarpinį serverį; gyventojas tos atkarpos gali nepatirti. Transporto ryšio laiko matavimas gali išmatuoti ryšį su tarpiniu serveriu, o vėlesni TLS ir perdavimo laikai apima kitus etapus. Nevadinkite vieno sujungto skaičiaus „regionine delsа“.

Vietinio naudotojo našumui naudokite tinkamą regioninę naršyklę ar matavimo aplinką ir nurodykite, ką ji reiškia. Laikykite tarpinio serverio eksperimento išvadą susietą su išėjimu ir maršrutu, kuriuos jis iš tikrųjų naudojo.

Susiję straipsniai