Node Service Bus v7 pranešimų klientui už HTTP tarpinio serverio naudokite SDK pavyzdžio AMQP per WebSockets išdėstymą:

const { ServiceBusClient } = require("@azure/service-bus");
const WebSocket = require("ws");
const { HttpsProxyAgent } = require("https-proxy-agent");

const proxyAgent = new HttpsProxyAgent(proxyUrl);
const client = new ServiceBusClient(connectionString, {
  webSocketOptions: {
    webSocket: WebSocket,
    webSocketConstructorOptions: { agent: proxyAgent },
  },
});

Pateikite tarpinio serverio URL ir Service Bus ryšio eilutę. Leidžiamam viešos Service Bus vardų srities testui be tarpinio serverio autentifikavimo HTTP įrašas iš HTTP tarpinių serverių sąrašo gali pateikti proxyUrl. Paketai ws ir https-proxy-agent jau turi būti programos priklausomybės. Pagrindinė ws tarpinio serverio agento sąsaja palaiko WebSocket paslaugą ir tarpinio serverio adresus atskirai.

Tai sukuria klientą; ryšys atsiranda, kai siuntėjas arba gavėjas atlieka operaciją. Išsaugokite jį tai apkrovai ir išjungdami laukite client.close().

Raskite gedimą tarp tarpinio serverio tunelio nustatymo, WebSocket derybų ir Service Bus operacijos. Tarpinis serveris turi leisti tą paskirties vietą ir sesiją. Trumpa HTTPS prieiga neįrodo atnaujinimo palaikymo ar priimtinos ilgalaikių ryšių ribos.

Tai yra perkrova su ryšio eilute. Tapatybės kredencialai gali pridėti atskirai sukonfigūruotą prieigos rakto gavimo kelią. Seni azure-sb REST fragmentai naudoja kitą kartą; nustatykite paketą prieš rinkdamiesi jo transportavimo parinktis.

Susiję straipsniai