Ar autoritetingi DNS žurnalai gali atskleisti tarpinio serverio naudotojo pradinį IP?
Atskirkite tarpinio serverio HTTP išėjimo adresą, rekursyvaus resolverio DNS užklausos adresą ir pasirinktinę kliento potinklio informaciją, kai aiškinatės DNS privatumo testą.
Autoritetinis DNS serveris paprastai gauna svetainės užklausą iš rekursyvaus resolverio. Todėl šaltinio IP jo užklausų žurnale dažnai nurodo tą resolverį, o svetainės HTTP ryšys ateina iš priekinio tarpinio serverio.
Unikalus prieglobos vardas, susietas su vienu apsilankymu, gali susieti DNS užklausą ir žiniatinklio užklausą. Tačiau jis nekeičia, kuris kompiuteris iš tikrųjų siunčia užklausą autoritetiniam serveriui.
Šis resolveris gali priklausyti lankytojo interneto tiekėjui, viešai DNS paslaugai, tarpinio serverio tinklui ar kitam persiuntimo resolveriui. Skirtingas adresas nei HTTP išėjimas yra kito stebėjimo taško įrodymas, o ne automatinis tikslaus lankytojo pradinio IP įrodymas.
Yra išimčių. Lankytojas gali pats valdyti rekursyvų resolverį, o EDNS Client Subnet gali atskleisti informaciją apie kliento tinklą. Tikslumas priklauso nuo to, kas iš tikrųjų siunčiama, įskaitant prefikso ilgį; potinklis nebūtinai yra vieno naudotojo adresas.
Nagrinėdami tarpinio serverio privatumo testą, žymėkite stebėjimus atskirai: HTTP šaltinis, DNS užklausos šaltinis ir bet kokie kliento potinklio duomenys. Vietinis ir tarpinio serverio pusės paskirties paieška gali pakeisti tą DNS kelią, tačiau rezultatui reikia šių skirtumų, kol jis pagrįs teiginį apie tapatybę.