Privatus adresas nėra vietos žymė, sakanti „šio nešiojamojo kompiuterio vietiniame tinkle“. Jis gali priklausyti tinklui, pasiekiamam tik iš tarpinio serverio.

Įsivaizduokite patvirtintą tarpinį serverį biuro tinkle. Jo klientas prašo jo pasiekti 10.20.0.15. Tarpinis serveris turi reikiamą maršrutą; klientas už šio tinklo ribų jo neturi. Viso privataus diapazono įtraukimas į kliento apėjimo sąrašą pašalina vienintelį kelią, kuris padarė paslaugą pasiekiamą.

Privati adresų erdvė taip pat gali būti naudojama pakartotinai. Tas pats skaitinis adresas gali reikšti ką nors kliento namų tinkle ir ką nors visiškai kito tarpinio serverio tinkle. Todėl tiesioginio ar per tarpinį serverį maršrutizavimo pasirinkimas gali pasirinkti kitokį paskirties kontekstą, o ne tik greitesnį kelią į tą pačią mašiną.

Apibrėžkite intranetą skambinančiojo požiūriu

Prieš pridėdami diapazono išimtį, nustatykite, kur veikia programa, kuriame tinkle turėtų būti paskirtis ir kuris komponentas turėtų atidaryti galutinį ryšį. Konteineris, nuotolinė naršyklė ir darbalaukio įrankis gali turėti skirtingus atsakymus.

Naudokite siaurai apibrėžtą pavadinimo ar adreso taisyklę, atitinkančią tą numatytą išdėstymą. Bendras visų privačių diapazonų sąrašas nepakeičia tinklo politikos.

Jei tiesioginis maršrutas tikrai numatytas, ten turi būti įprastas pasiekiamumas ir prieigos leidimas. Jei numatytas tarpinis serveris, palikite jo paskirties apribojimus ir autorizaciją. Vien privatus adresas neatsako nė į vieną iš šių klausimų.

Susiję straipsniai