npm install veikia per tarpinį serverį. npm start paleidžia programą, o jos API užklausa keliauja tiesiogiai. npm nebūtinai pamiršo nustatymą.

Pirmąją užklausą atliko paketų tvarkyklė. Antrąją atlieka jūsų programa. Tarpinio serverio reikšmė npm konfigūracijoje yra duomenys ją skaitantiems vartotojams, o ne tunelis, padėtas po kiekvienu vaikiniu procesu.

Išnagrinėkite programos HTTP klientą ir jo palaikomą tarpinio serverio sąsają. Jis gali skaityti standartinius aplinkos kintamuosius, reikalauti aiškaus agent ar dispatcher, arba naudoti kitą dokumentuotą nustatymą. Nemanote, kad kintamasis, panašus į npm_config_proxy, atpažįstamas automatiškai.

Taip pat atskirkite išeinantį tarpinį serverį nuo kūrimo serverio API peradresavimo funkcijos. Nustatymas, kuris peradresuoja naršyklės užklausas iš kūrimo serverio į backend, turi kitą vaidmenį; jis automatiškai nėra tinklo išėjimas kiekvienai jūsų programos užklausai.

Naudingam palyginimui įvardykite užklausą, kuri pavyksta, ir procesą, kuris atlieka nepavykstančią užklausą. Tada sąmoningai sukonfigūruokite pastarąjį. Programa, naudojanti Undici fetch, gali sekti savo ProxyAgent dispatcher konfigūraciją, su jos Node vykdymo aplinka suderinama paketo versija. npm registry galinio taško keitimas arba pakartotinis programos diegimas savaime nesuteikia to trūkstamo maršruto.

Susiję straipsniai