Tarpinio serverio plėtinių perkėlimas tarp Chrome ir Firefox
Firefox ir Chrome siūlo panašiai pavadintas plėtinių API, bet skirtingus konfigūracijos modelius. Perkelkite maršruto politiką, o ne vien vardų erdvę.
chrome pervadinimas į browser nėra visiškas tarpinio serverio plėtinio perkėlimas.
Chrome fiksuoto serverio konfigūracija naudoja režimo ir taisyklių objektą. Firefox siūlo savo bendrųjų tarpinio serverio nustatymų sąsają ir proxy.onRequest API kiekvienai užklausai. Panašūs pavadinimai nepadaro jų įvesties objektų keičiamų.
Pradėkite nuo politikos, kurią norite išreikšti: vienas fiksuotas galinis taškas, PAC konfigūracija arba maršrutas, pasirenkamas atskirai kiekvienai užklausai. Tada naudokite kiekvienai naršyklei dokumentuotą sąsają.
Firefox kiekvienos užklausos klausytojas gali grąžinti tarpinio serverio informaciją iš plėtinio kodo. Tam reikia tarpinio serverio leidimo ir tinkamos prieglobos prieigos perimtoms užklausoms. Tai kitokia konstrukcija nei nusikopijuoti Chrome fiksuoto serverio nustatymų objektą ir tikėtis, kad naršyklė atpažins kiekvieną lauką.
Patikrinkite ir palaikomą Firefox versiją bei manifest reikalavimus. Seni pavyzdžiai, naudojantys proxy.register(), aprašo ankstesnę API ir neturėtų būti dabartinio plėtinio pagrindas.
Laikykite bendrus politikos duomenis atskirai nuo naršyklės specifinio pritaikymo. Testai ir diagnostika turėtų rodyti maršrutą, pasirinktą konkrečiam tikslui kiekvienoje naršyklėje, įskaitant sąmoningai tiesioginį rezultatą. Galiojantis manifest ir API kvietimas be išimčių yra tik pradžia.