Azure Key Vault .NET: tarpinio serverio nustatymai slaptiesiems raktams ir žetonų užklausoms

Priskirkite tą patį Azure Core transportą SecretClientOptions ir ClientSecretCredentialOptions prieš pradėdami bet kurį iš dviejų užklausos kelių.

var handler = new System.Net.Http.HttpClientHandler
{
    UseProxy = true,
    Proxy = new System.Net.WebProxy(
        "http://proxy.example.net:8080")
};

var transport = new Azure.Core.Pipeline.HttpClientTransport(handler);

var credential = new Azure.Identity.ClientSecretCredential(
    tenantId, clientId, clientSecret,
    new Azure.Identity.ClientSecretCredentialOptions
    {
        Transport = transport
    });

var vault = new Azure.Security.KeyVault.Secrets.SecretClient(
    new Uri(vaultUrl),
    credential,
    new Azure.Security.KeyVault.Secrets.SecretClientOptions
    {
        Transport = transport
    });

Naudokite tikruosius programos vaultUrl, tenantId, clientId ir clientSecret. Du Transport = transport priskyrimai yra tyčiniai: vienas nukreipia žetono gavimą, kitas – Key Vault slaptųjų raktų užklausas.

Palikite vaultUrl tikruoju saugyklos galiniu tašku. Apdorojimo priemonės WebProxy laiko tarpininką; vieši HTTP kandidatai prieinami HTTP tarpinių serverių sąraše, kai saugyklos tinklo politika leidžia tą maršrutą; sukonfigūruokite jo Credentials prieš kuriant klientus, jei tinklas to reikalauja.

Naudokite transportą pakartotinai klientų darbo krūviui ir išlaisvinkite turimus išteklius išjungdami. Sėkmingas tarpinio serverio ryšys sukuria maršrutą, tačiau Key Vault tinklo ir prieigos politika vis tiek sprendžia, ar programa gali skaityti slaptąjį raktą.

Susiję straipsniai