Faye WebSocket klientai ir parinktis proxy.origin

Kurdami išeinančią WebSocket jungtį, perduokite HTTP tarpinio serverio kilmę faye-websocket viešose Client parinktyse.

faye-websocket savo Client konstruktoriuje pateikia proxy parinktį. Perduokite ją prieš prasidedant jungčiai:

const WebSocket = require('faye-websocket');

const socket = new WebSocket.Client(
  'wss://service.example/socket',
  [],
  { proxy: { origin: 'http://proxy.example:8080' } },
);
socket.on('error', error => console.error(error.message));

Pirmasis URL nurodo WebSocket paslaugą. proxy.origin nurodo HTTP tarpininką. Leidžiamam viešam WSS testui be tarpinio serverio prisijungimo duomenų HTTP tarpinių serverių sąrašas siūlo tos kilmės adresus; patikrinkite prieigą prie tikrojo WebSocket galinio taško. Biblioteka dokumentuoja origin kaip privalomą proxy parinktį ir taip pat palaiko tarpiniam serveriui būdingas antraštes bei TLS konfigūraciją.

Tuščias masyvas yra subprotokolų sąrašas, o ne tarpinių serverių sąrašas. Nurodykite ten programos subprotokolų pavadinimus, kai paslauga jų reikalauja.

Tai sukonfigūruoja kodo sukurtą Faye klientą. Jei WebSocket priklauso kitam SDK, naudokite SDK palaikomą būdą jo jungties parinktims pateikti. Šio atskiro lizdo sukūrimas nekeičia esamos SDK jungties.

Susiję straipsniai